I pamoka

Pamokos tema: Verslas ir socialinis verslas – panašumai ir skirtumai

Pamokos uždaviniai:

# Suprasti socialinio verslo sampratą ir socialinio verslo organizacijos veikimo principus.

# Suprasti kuo socialinis verslas skiriasi nuo tradicinio verslo, socialiniai atsakingo verslo ar nevyriausybinių organizacijų.

# Susipažinti su socialinio verslo pavyzdžiais.

Ugdomi mokinių gebėjimai ir savybės:

# analitinis mąstymas

# kritiškumas

# pastabumas

Bendros pastabos

Tai pirmoji ciklo pamoka, kuri yra labiau teorinio pobūdžio. Svarbu išlaikyti mokytojo ir mokinių komunikaciją pasitelkiant pokalbio metodą, kad mokiniai galėtų suprasti socialinio verslo ypatybes, o ne tik formaliai gautų informaciją. Mokiniams turėtų būti sudaryta galimybė bet kurioje pamokos dalyje ar bent jau antrosios dalies pabaigoje užduoti klausimus.

Pamokos eiga:

I. Remiantis anksčiau ekonomikos ir verslumo pamokose įgytomis žiniomis, aptariami pagrindiniai verslo, kaip tam tikros veiklos, bruožai. Mokinių paprašius įvardinti jų aplinkoje veikiančias įprastas įmones, aiškinamasi, kas joms visoms būdinga ir bendroje diskusijoje prieinama išvados, kad įprastas verslas – tai veikla, kuria, tenkinant tam tikrus vartotojų poreikius (gaminant prekes, teikiant paslaugas), siekiama pelno. Šis pelnas atitenka verslo savininkams.

II. Aptarus pagrindinius įprastinio verslo bruožus, pereinama prie socialinio verslo sampratos.

Galima naudotis pateiktu socialinio verslo pristatymu, skaidrėmis.

Mokytojas paaiškina, kad socialinis verslas sprendžia socialines ir aplinkos problemas, tai yra jo esminis tikslas. Socialinis verslas, kaip ir bet kuris verslas, kuria darbo vietas ir pajamas, tačiau šio verslo gautas pelnas (ar bent jau didžioji jo dalis) atitenka ne įmonių savininkams, o konkrečioms visuomenės problemoms spręsti. Būtent tai, kokie yra verslo veiklos tikslai ir kaip panaudojamas gautas pelnas, apibrėžia, ar tam tikras verslas gali vadintis socialiniu.

Siūlome mokytojui įvardyti socialinio verslo pionieriaus, Nobelio taikos premijos laureato, profesoriaus Muhammado Yunuso pasiūlytus socialinio verslo kriterijus:

  1. socialinio verslo misija yra išspręsti tam tikrą socialinę problemą visuomenėje;
  2. socialinis verslas yra finansiškai tvarus, turi gyvybingą verslo modelį;
  3. socialinis verslas nemoka dividendų investuotojams – jo tikslas nėra akcininkų kapitalo didinimas;
  4. pelnas skiriamas socialinei problemai spręsti arba reinvestuojamas į socialinio verslo plėtrą;
  5. socialinis verslas veikia darnoje su aplinka;
  6. darbuotojai gauna rinkos lygio arba aukštesnius atlyginimus, jų darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje;
  7. socialinis verslas jo savininkų kuriamas su džiaugsmu!

Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos patvirtintoje socialinio verslo koncepcijoje išskiriami tokie socialinio verslo bruožai:

  • pagrindinis tikslas – siekti išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio;
  • gautas pelnas reinvestuojamas pagal iš anksto apibrėžtas pelno paskirstymo procedūras ir taisykles (dominuoja socialiniai prioritetai);
  • socialinis verslas yra valdomas atskaitingai ir skaidriai (į valdymą įtraukiami socialinį verslą vykdančių įmonių darbuotojai, savanoriai, klientų, vartotojų, naudos gavėjų, investuotojų atstovai);
  • socialinis verslas yra nepriklausomas nuo valstybės ir bet kokių organizacijų (tai negali būti valstybės ar savivaldybių steigiamos įmonės ar įstaigos).

Mokytojas turėtų paaiškinti, kad socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas – socialinė nauda, bei pelno nesiekiančios į socialinių problemų sprendimą orientuotos organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Juridinė veiklos forma niekur nėra apibrėžta, socialinis verslas gali būti tiek UAB, MB, tiek VšĮ. Tačiau svarbu akcentuoti, kad nemažai įmonių, kurios vadinamos socialiai atsakingomis ir prisideda prie  įvairių socialinių problemų sprendimo, nėra socialiniai verslai. Pvz., įmonė, skirianti dalį savo pelno labdarai, nelaikytina socialiniu verslu, jei pagrindiniu jos veiklos tikslu išlieka pelnas, skirtas savininkams. Nevyriausybinės organizacijos dažnai vykdo projektus, kurie finansuojami iš valstybės ar kitų rėmėjų lėšų, bet ne iš pelningos veiklos. Taigi, socialinio verslo šiuo atveju irgi nėra.

Trumpas filmukas pristatantis socialinį verslą (lietuvių kalba)

Aptarus pagrindinius socialinio verslo požymius, mokytojas gali paprašyti mokinių pateikti jų aplinkoje veikiančio ar kito jiems žinomo socialinio verslo pavyzdžių. Jei pavyzdžiai pateikiami, aptariama, kiek jie atitinka pamokoje įvardintus socialinio verslo požymius.

Pavyzdžiui, verta padiskutuoti, ar pagal Lietuvos Socialinių įmonių įstatymą veikiančios įmonės, neįgaliųjų įdarbinimui gaunančios valstybės subsidijas, tačiau savo pelno nesiejančios su socialiniais tikslais, gali būti traktuojamos kaip socialinis verslas.

Pamokos metu (arba namų darbams) galima pasižiūrėti trumpą žurnalistinį tyrimą apie socialines įmones, kurį parengė „Laisvės TV“, „R.I.T.A.“ žurnalistinių tyrimų agentūra (lietuvių kalba)

Jei mokiniai stinga pavyzdžių, mokytojas pats pateikia vieną kitą pavyzdį.

„Socialinis taksi“ – socialinis verslas, kuris teikia pavežėjimo paslaugą žmonėms judantiems neįgaliųjų vežimėlio pagalba. Miestų gatvės, šaligatviai, patekimas į pastatus Lietuvoje šiai tikslinei grupei yra nepritaikytas. „Socialinis taksi“ teikia paslaugą, kurios pagalba žmogus gali oriai nuvykti į jam reikiamą vietą, asistuojamas profesionalių socialinių darbuotojų.

www.socialinistaksi.lt

„Orūs namai“ – esant galimybei kviečiame pažiūrėti interviu su socialinio verslo įkūrėja Marija (lietuvių kalba)

www.orusnamai.lt

III. Mokiniai atsako į pamokos dienoraščio klausimus:

Kaip manote, kodėl žmonės imasi kurti socialinį verslą?

Kokį poveikį socialinis verslas turi vietos bendruomenei?

IV. Skiriami namų darbai, kuriuos atlikdami mokiniai įtvirtina gautas žinias apie socialinio verslo bruožus.

Namų darbų užduoties pavyzdys

  1. Įmonė atliko savivaldybės užsakymą pritaikyti savivaldybės administracijos pastatą neįgaliųjų reikmėms. Gautas pelnas atiteko įmonės savininkams.
  2. Įmonė 2016 m. veikė pelningai ir 3 procentus pelno skyrė ilgalaikių bedarbių reintegracijai į darbo rinką.
  3. Vieniši senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys kaimuose, gamina rankų darbo gaminius, kurie yra parduodami rinkoje. Didžioji dalis pelno skiriama tam, kad vienišiems seneliams būtų suteikta pagalba namuose.

Nurodykite, kuris atvejis yra socialinio verslo pavyzdys? Kodėl kiti atvejai nelaikytini socialinio verslo pavyzdžiais?