II pamoka

Pamokos tema: Socialinių problemų sprendimas – nuo vietos bendruomenės iki globalių iššūkių

Pamokos uždaviniai:

# Susipažinti ir aptarti įvairios aprėpties valstybės ir globalias socialines ir aplinkosaugines problemas.

# Suvokti socialinio verslo vaidmenį ir galimybes sprendžiant atitinkamas problemas.

Ugdomi mokinių gebėjimai ir savybės:

# savarankiškas mąstymas

# pastabumas

# socialinė empatija

# žmogaus teisių lauko supratimas

Bendros pastabos

Šioje pamokoje svarbu sužadinti mokinių susidomėjimą socialinėmis problemomis ir jų sprendimo būdais, panaudojant socialinio verslo galimybes. Pamokos pobūdis leidžia naudoti pokalbio, minčių lietaus metodus, žaidybines mokomosios medžiagos perteikimo formas.

Pamokos eiga:

I. Trumpai primenama praėjusios pamokos medžiaga ir apžvelgiamos mokinių atliktos namų darbų užduotys. Tais atvejais, kuomet atsakymai išsiskiria, skiriama laiko diskusijai ir skirtingų pusių argumentams, kodėl buvo pasirinktas atitinkamas atsakymas.

II. Mokytojas paprašo mokinių įvardinti jiems žinomas socialines ar aplinkosaugos problemas. Įvardintos problemos bendroje diskusijoje klasifikuojamos į vietines, nacionalines ir globalias. Jei kokio nors masto problemų mokiniai iš karto nenurodė, kartu ieškoma tokių problemų pavyzdžių. Itin svarbu identifikuoti vietos bendruomenės, gal net mokyklos lygmens problemas, su kuriomis mokiniai susiduria tiesiogiai ir nuolat. Tikslinga pasvarstyti, kaip vieno lygmens problemos gali turėti įtakos kito lygmens problemoms.

Metodai galimai padėsiantys skatinti diskusiją apie socialines problemas:

1 variantas. „Etiketės“ – mokytojas ant lipnių lapelių (arba paprastų lapelių, turint kuo juos priklijuoti) surašo vaidmenis, kurie yra susiję su tam tikromis visuomenės stigmatizuojamomis grupėmis (pvz. romas, senyvo amžiaus žmogus, benamis, jaunuolis, žmogus turintis psichikos sutrikimų, žmogus turintis fizinę negalią, pabėgelis ir kt.). Mokiniai gauna užduotį sukurti bendrą idėją mokyklos šventei. Mokiniui nematant kas parašyta ant lapelio mokytojas jį užklijuoja ant mokinio kaktos. Mokytojas paaiškina užduotį: mokiniai per 10 minučių turi sugalvoti šventę mokyklai, tačiau vieni su kitais privalo elgtis pagal tai, koks vaidmuo parašytas mokiniui ant kaktos (elgtis pagal stereotipus, priskiriamus atitinkamai grupei). Po užduoties vyksta aptarimas, kurio metu mokiniai gali pažvelgti į lapelius, buvusius ant jų galvos, ir atsakyti į klausimus: kaip jautėsi užsiėmimo metu? Kaip mano, su kokiomis problemomis susiduria grupė, į kurią jis buvo „įsikūnijęs“?

2 variantas. „Ženk žingsnį pirmyn“ – mokytojas kiekvienam mokiniui burtų keliu duoda išsitraukti vieną iš vaidmenų:

Jūs esate nedirbanti vieniša motina

Jūs esate vietinio banko valdytojo dukra. Universitete studijuojate ekonomiką.

Jūs esate arabė musulmonė mergaitė, gyvenanti su dievobaimingais tikinčiais tėvais.

Jūs esate neįgalus jaunuolis, galintis judėti tik su vėžimėliu.

Jūs esate septyniolikmetė romų tautybės mergina, nebaigusi pradinės mokyklos.

Jūs esate politinei partijai (kuri dabar yra valdančioji) priklausančios jaunimo organizacijos pirmininkas (-ė).

Jūs esate Amerikos ambasadoriaus dukra.

Jūs esate pensininkas, buvęs batų fabriko darbininkas.

Jūs esate jauno, nuo heroino priklausomo menininko mergina.

Jūs esate pelningos importo – eksporto įmonės savininkas.

Jūs esate dvidešimt ketverių metų amžiaus pabėgėlis (-ė) iš Afganistano.

Jūs esate asmuo, neseniai paleistas iš įkalinimo įstaigos.

Jūs esate dvidešimt septynerių metų amžiaus benamis.

Jūs esate septyniolikos metų amžiaus ūkininko sūnus, gyvenantis nuošaliame kaimelyje.

Mokytojas savo nuožiūra gali sukurti arba adaptuoti vaidmenis.

Mokytojas paprašo mokinių tyliai perskaityti savo vaidmenis niekam kitam jų nerodyti, užsimerkti ir pasistengti kuo labiau įsijausti į aprašytą situaciją. Visi mokiniai turi susirikiuoti į vieną liniją – metodui reikės daugiau vietos, kadangi mokiniai palaipsniui judės į priekį. Todėl išsirikiuoti galima klasės gale, o mokiniai galės judėti tarp stalų. Mokytojas pasako, kad toliau skaitys situacijas ir įvykius, jei mokinys, atsižvelgiant į jam priskirtą vaidmenį, su juo sutiks, turi žengti žingsnį į priekį, jei ne – likti stovėti vietoje.

Mokytojas skaito teiginius:

  • Jūs niekada neturėjote rimtų finansinių sunkumų.
  • Jūs jaučiate, kad visuomenėje, kurioje gyvenate, jūsų kalba, kultūra ir tikėjimas gerbiami.
  • Jaučiate, kad jūsų nuomonės socialiniais ir politiniais klausimais paisoma, į jūsų požiūrį atsižvelgiama.
  • Jūs nebijote, kad jus sustabdys policija.
  • Žinote, kur kreiptis, prireikus pagalbos ir patarimo.
  • Kartą per metus galite išvažiuoti atostogų
  • Galite savo draugus į namus pakviesti vakarienės
  • Jūsų gyvenimas įdomus, į ateitį žvelgiate pozityviai
  • Jaučiate, kad galite studijuoti ir įgyti pasirinktą profesiją
  • Bent kartą per savaitę galite nueiti į kitą, teatrą
  • Nesibaiminate dėl savo vaikų ateities.
  • Galite įsimylėti pasirinktą žmogų
  • Jaučiate, kad visuomenėje, kurioje gyvenate, jūsų gebėjimai vertinami ir gerbiami
  • Galite naudotis internetu ir gauti iš jo naudos
  • Turite poreikius atitinkančią socialinę ir medicininę apsaugą

Perskaičius visus teiginius, mokytojas turi paprašyti atkreipti dėmesį į poziciją, kurioje yra konkretus mokinys ir kur yra jo klasės draugai (vieni į priekį pajudėję daugiau, kiti mažiau). Kiekvienas mokinys turi perskaityti savo vaidmenį ir atsakyti į klausimus:

Kaip jautėsi žengdamas arba nežengdamas į priekį?

Buvo lengva ar sunku įsijausti į vaidmenį?

Su kokiomis problemomis susiduria asmuo, kurio vaidmuo mokiniui buvo priskirtas?

Kokių pirmų žingsnių būtų galima imtis kovojant su nelygybe visuomenėje? Ką kiekvienas asmeniškai galime padaryti?

2 Naudojami metodai, paimti iš VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ leidinio „Pozityvas. Bendraamžių švietėjų vadovas“. Kviečiame susipažinti su daugiau metodų (leidinys lietuvių kalba).

Mokiniams siūloma pagalvoti, kokios problemos labiausiai liečia juos ir lies ateityje, tikslinga padiskutuoti, ar visada tikrai svarbiausios tos problemos, kurias jie mato arčiausiai savęs. Tikslinga paklausti mokinių, ar jie asmeniškai nėra susidūrę su tam tikrų socialinių problemų sprendimu (galbūt kas nors iš jų jau dalyvauja savanoriškoje veikloje ir žino, kokios tam reikalingos asmeninės savybės (altruizmas, atkaklumas, pasiryžimas siekti pokyčių ir t.t.)).

Geresniam įvardintų problemų suvokimui galima pasitelkti tam tikras žaidybines formas.

Pavyzdžiai:

1 variantas: pasirinkus problemą (pvz., globalinis atšilimas) paskirstyti mokinius grupėmis, kurių kiekviena turės atsakyti į klausimą: kokią reikšmę problema turi ir kaip  būtų galima ją spręsti dabar; prieš 10 metų; prieš 100 metų; po 100 metų.

2 variantas: pasirinkus problemą (pvz., pabėgėlių krizė), paskirstyti mokinius rolėmis ir leisti į problemą pažvelgti iš skirtingų pusių (pvz., pabėgėliai, tranzitinės šalys, pabėgėlius priimančių šalių gyventojai (įvairių ekonominių sluoksnių)) bei pasiūlyti problemos sprendimo būdų.

III. Mokytojas paragina, pritaikant pirmojoje pamokoje įgytas žinias apie socialinį verslą, pasiaiškinti, kaip šis verslas gali prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. Panaudojama vaizdinė medžiaga, kurioje pristatomos socialinio verslo galimybės sprendžiant tam tikras socialines problemas.

Pavyzdžiui, pademonstruojama video medžiaga „Social Entrepreneurship – Key for Solving Climate Change, Poverty“ (anglų kalba)

IV. Dienoraščio klausimai mokiniams:

Kodėl svarbu spręsti socialines problemas mažose bendruomenėse?

V. Skiriami namų darbai, kuriuos atliekant mokiniai papildomai apmąsto socialinių problemų sprendimo,  pasitelkiant socialinio verslo modelį, galimybes.

Užduoties namų darbams pavyzdys

Naudodamiesi prieinamais informacijos šaltiniais (žiniasklaida, internetas) suraskite socialinių ar aplinkos problemų, kurios buvo sprendžiamos pasitelkiant socialinį verslą, pavyzdžių. Įvardinkite, kokie (vietiniai, nacionalinio masto ar globalūs) buvo šie sprendimai.