Darbovietė, į kurią ryte visi renkasi su šypsena. Kaina, įkandama ir pensininkui, ir verslininkui. Pirkėjai, mokantys ne tik už prekę, bet ir už giliai joje paslėptą gerumą. Skamba kaip utopija? Galbūt, tačiau šalyje, į kurią tautiečiai taip dažnai perka lėktuvo bilietus, visa tai egzistuoja! Kalbame apie socialinį verslą, o Didžiojoje Britanijoje tokio tipo bendrovės užkariauja vis didesnę rinkos dalį. Kadangi geri pavyzdžiai – užkrečiami, kovo pradžioje į Didžiąją Britaniją išvyko geriausias socialinių verslų idėjas pasiūliusios komandos: startuolių „Socialinis veiksmas“, „Socialinis taxi“, „Coolūkis“ , „Inovatorių slėnis“, „Senelių darželis“ bei Latvijos startuolių atstovai – Juice Centre, Nezvers, She Fix, Vilina.
Ši kelionė buvo specialus socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ prizas geriausias idėjas ištobulinusioms komandoms.
„Senelių darželio“ idėją vystančio dueto narė Aurelija Prašmuntaitė iš kelionės grįžo pasisėmusi didžiulio įkvėpimo veikti.
„Kelionėje patiko visi matyti socialinio verslo modeliai – tiek drąsos, kartu veikiančių žmonių, kuriuos vienija idėja, seniai neteko matyti. Žinoma, reikia pripažinti kad UK galioja šiek tiek kitokie įstatymai bei lengvatos socialiniam verslui (kuris šioje šalyje daugiausiai kuriamas kaip labdaros fondų juridinis vienetas), taip pat gilesnės tradicijos bei pačių žmonių (visuomenės) požiūris į socialinį verslą ir jo kuriamą pridėtinę vertę. Žmonės supranta, kad įsigydami produktą ar paslaugą, jie ne tik gauna kokybišką, išskirtinį daiktą, tačiau ir prisideda prie teigiamo pokyčio visuomenėje“, – sakė A. Prašmuntaitė.
Ne tik vaizdus, bet ir svarbias detales užsirašinėjusi „Inovatorių slėnio“ atstovė Urtė Žukauskaitė dalinasi Didžiojoje Britanijoje aplankytų verslų sėkmės receptų ingredientais.
– Valiuta – ne tik pinigai. „Building BloQs“ – tai atvira dirbtuvių erdvė, vienijanti 150 aktyvių kūrėjų. Šį socialinį verslą įkūrė trys meistrai, ieškoję darbo erdvės sau ir supratę, kad jos reikia dar keliasdešimčiai bendraminčių. Įsikūrę 2012 metais, unikaliu verslo modeliu vyrai užsitarnavo valdžios institucijų palaikymą ir prieš mėnesį gavo 2,7 mln. svarų sterlingų paramą idėjos plėtrai. Šis socialinis verslas jau atgaivino apleistą teritoriją, sukūrė tvarią, save išlaikančią bendruomenę.
Kita vertus – „darbinių“ dirbtuvių, kur nuo maksojimo į kompiuterį pavargę biurų darbuotojai ateina pagręžti, pakalti ir palituoti jau yra ir Vilniuje. Kuo iš jų išsiskiria „Building BloQs“?
Visų pirma, šis verslas turi išskirtinį paslaugų apmokėjimo modelį: kiekvienas bendruomenės narys perka kreditus, kuriuos leidžia naudodamasis skirtingomis priemonėmis, mašinomis, kambariais. Kreditus nariai gali įsigyti už pinigus arba…už savo rankų darbą! Taip šioje erdvėje atsirado unikalūs rankų darbo laiptai, durys, stalai.
Antra, ši erdvė ir jos įranga prieinama 6 dienas per savaitę ištisus metus. Ten dirbantys gali planuoti savo darbus ir būti tikri, kad įranga pasinaudoti galės. Kiekvienas įrengimas turi savo dalinimosi „garbės kodeksą“, tad net įtempčiausių darbų laikotarpiu visi dirba darniai, spėja įgyvendinti užsakymus.
– Rasti būdą, kaip iš verslo veiklos finansuoti socialinę veiklą.
Kaip tai padarė organizacija „Skip Garden“. Jos darbuotojai augina savo daržoves pačiame Londono „miesto džiunglių“ viduryje ir šalia turi mažą organiško maisto restoranėlį, kuriame apmokyti jaunuoliai galiausiai susiranda ilgalaikį darbą. 13 žmonių komanda per metus apmoko apie 120 jaunų žmonių. O iš kur gauti lėšų šiai veiklai?
„Skip Garden“ įkūrėjai nesibodi savo žiniomis dalintis ir už pinigus – paslaugas iš daržininkystės ir ekologijos ekspertų perka švietimo įstaigos, įmonės, privačių renginių organizatoriai. Taip pat, organizacija įrenginėja sodus ant stogų, apželdina kavinukių terasas. Dar įspūdingiau – „Skip Garden“ neseniai pasirašė kontraktą su „Google“ dėl sodo ant jų biuro stogo!
„Užsidirbęs“ savo vardą šis iš nevyriausybinės organizacijos išsivystęs socialinis verslas gali sau leisti prabangą atsirinkti klientus – jais tampa tik turintys tokius pat aukštus etikos standartus.
– Išvystyti verslą iš asmeninės problemos sprendimo. „Adrenaline Alley“ – didžiausias ekstremalaus sporto (dviračiams, riedlentėms, pasirpitukams) parkas po stogu Europoje ir kartu socialinis verslas, įkvėptas itin skaudžios asmeninės istorijos. Jo įkūrėja Mandy – nuostabi moteris, mama ir socialinė verslininkė.
Mandy sūnus Johnas ligoninėse „gyveno“ nuo dvejų metų amžiaus. Sulaukus 9-erių, jam buvo nustatytas smegenų auglys. Su vėžiu Johnas kovojo iki 13-os, galiausiai laimėjo šią kovą. Tačiau ištrūkus iš ligoninių maratono nebuvo taip lengva užmegzti ryšį su bendraamžiais. Paauglys pasirinko gitarą ir riedlentę, tačiau ja važinėti galėjai tik ne itin jaukiomis buvusio plieno pramonės miesto gatvėmis. Vieną dieną Johnas grįžo namo žiauriai sumuštas. Jo mama suprato, jog tai – opi viso miestelio problema, kai ir kiti riedlentėmis važinėjantys paaugliai taip pat tuo skundėsi.
Mandy iš miesto valdžios panaudos būdu gavo pastatą, kuriame kažkada buvo gamykla. Ji siekė riedlenčių trasas įrengti ten – norėjosi sukurti saugų kampelį sūnaus veiklai. Pradžiai užteko ir aptverto kampo vieno iš verslininkų sklype. Taip visai netyčia prasidėjo sėkmingo verslo istorija.
Ir nors Johno jau nebėra, Mandy vis dar vadovauja didžiausiam ekstremalaus sporto parkui po stogu Europoje, šiandien išsidėsčiusiam 3 milžiniškų pastatų plote. Parkas pritaikytas įvairių lygių sportininkams bei įvairioms priemonėms: nuo riedučių iki riedlenčių, BMX dviračių, paspirtukų.
Šį centrą per metus aplanko 60000 įvairaus amžiaus lankytojų. Nepasiturintys vaikai ir jaunimas važinėjimui gauna dideles nuolaidas, vykdomos įvairios socialinės programos.
„Čia pritampa visi- nesvarbu kokia tavo lytis, odos spalva, fizinės ar protinės galimybės. Jeigu turi transporto priemonę su ratukais (tinka ir neįgaliojo vežimėlis) – tu savas!“, – sako Mandy.
– Nuveikti kažką visuomenės labui ir už tai gauti dalį paslaugų nemokamai
Charizmatiškoji Elisicia į UK atkeliavo iš Kalifornijos ir čia įkūrė „Petit Miracle Interiors“ – labdaros organizaciją, gimusią iš aistros dizainui ir DIY („pasidaryk pats“) projektams. Pradėjusi organizuoti interjero ir dizaino kursus ilgalaikiams bedarbiams bei į sudėtingas situacijas patekusioms moterims, ji subūrė baldus renovuojančią komandą ir labdaros parduotuvėlę, iš kurios pelno šiuos mokymus pavyksta finansuoti.
Vien per pastaruosius 12 mėnesių socialinis verslas naujam gyvenimui prikėlė 18 tonų senų baldų! Šiandien sėkmingai veikia HUB– inkubatorius, padedantis įsitvirtinti menininkams iš socialiai pažeidžiamų grupių.
Įdomu tai, kad vietą parduotuvei ir menininkų inkubtoriui prestižiniame „Shephard‘s Bush“ prekybos centre organizacija gauna nemokamai. Elisiciai pavyko nusidėrėti ir gauti nenaudojamą erdvę pasiūlius verslui aiškius privalumus:
– Labdaros organizacijos rėmimas mažina mokesčius;
– Tuščia erdvė (tuo metu patalpos stovėjo neužimtos) pajamų vis tiek neneša;
– Būdama dizainere moteris už 1000 svarų erdvę pakeitė neatpažįstamai.
– „Nenurašyti“ žmonių, kurių niekas kitas neįdarbina
Ar eitumėte į ekskursiją, vedamą benamio? Iškart aišku, jog nieko panašaus į tradicinį „Čia matote XVIII amžiaus bažynčią…“ neišgirstumėte. Londone veikiantis verslas „Unseen Tours“ kaip tik siūlo tokią galimybę – benamiai čia virsta netradiciniais gidais ir dar gali iš to užsidirbti. Verslas gimė 2010 m., po to kai grupė draugų, savo laisvu laiku nusprendė eiti ir pasikalbėti su gyvenančiais visuomenės „paraštėse“.
Užmezgę ryšį jaunuoliai suprato, kad benamiai žino ir gali papasakoti unikalių istorijų. Jų neišgirsite niekur kitur. Šiuo metu siūlomi 7 skirtingi maršrutai įvairiose miesto teritorijose, juos veda 23 gatvėje gyvenantys žmonės. Beje gidams išmokėdami algą verslo „Unseen Tours“ įkūrėjai neklausia, kam šie išleidžia pinigus. Jie vadovaujasi filosofija, kad kiekvienas esame laisvas ir vertas pasitikėjimo, o pasitikėjimas dažniausiai nulemia ir teisingus sprendimus.
– Duoti veiklos senoliams – pensininkai nebūtinai turi ramstyti daugiabučių langus
„Blackfriars Settlement“ dienos centras senyvo amžiaus žmonėms labiausiai įkvėpė Vilniuje „Senelių darželį ketinančią kurti Aureliją Prašmuntaitę. Senukai šiam centre gauna įvairias paslaugas, bendravimą, šiltus pietus ir gali praleisti laiką. A. Prašmunktaitės teigimu, centre tvyro jauki atmosfera, teigiama emocija, laimingi žmonės (lankytojai ir darbuotojai), atrodo, kad visi yra patenkinti vieni kitų buvimu.
Dienos centro siūlomų užsiėmimų – turbūt daugiau nei būrelių standartinėje Lietuvos mokykloje: siuvimo klubai, bingo vakarai, muzikos, dainavimo, rankdarbių, šaškių/šachmatų būreliai, pokalbiai su psichologais ir kita. Senjorams mokestis už dieną, kuris siekia 5 svarus ( apie 6,4 euro)! Į šią sumą įeina visos dienos užsiėmimai bei priemonės bei gardūs pietūs. Žinoma, šis labdaros fondas turi ilgametes tradicijas bei santykį su vietos valdžia –gauna ir paramos, ir lengvatų.
„Labai norėčiau pritaikyti inovatyvumą, kuris atsiskleidžia vien pastato architektūroje, erdvių pritaikyme. Taip pat labai smagu pasisemti idėjų veikloms (siuvimo klubas, bingo vakarai). Beje, čia dažnai lankosi ir savanoriai, kurie praleidžia savo laiką bendraudami su žmonėmis, išklausydami jų istorijų, ar tiesiog palaikydami kompaniją prie pietų stalo)“, – pasakoja A. Prašmuntaitė.
Socialinio verslo skatinimo programa „Socifaction“ yra vykdoma pagal projektą „Making Good Deeds Profitable“, finansuojamą programos „Erasmus+“. Programą Lietuvoje įgyvendina NVO Avilys ir Gerinorai.lt
Comments are closed.