Pasaulyje vis sparčiau populiarėja socialinis verslas – verslo rūšis, kai pelną generuojanti veikla dar ir sprendžia kokią nors opią visuomenės ar pasaulio problemą. Pamažu tokių verslų randasi ir Lietuvoje. Drąsos pradėti savą socialinį verslą įpučia ir tradiciškai kiekvieną balandį vykstantis „Socialinio verslo forumas“, kurio dalyviai sužino apie socialinio verslo kūrimo galimybes, naujienas ir teisines sąlygas, o pranešėjai iš užsienio šalių dalinasi sėkminga patirtimi. Šiemet į renginį atvyko Sara Turnbull – Didžiosios Britanijos socialinės organizacijos „Bootstrap company“ vadovė, socialinio verslo konsultantė, turinti 15-os metų patirtį šioje srityje.
Su S. Turnbull kalbėjomės apie tai, ko trūksta Lietuvai, kad socialinio verslo pavyzdžius mūsų šalyje suskaičiuoti reikėtų kiek daugiau, nei poros rankų pirštų.
– Sara, gal galėtumėte papasakoti daugiau apie organizaciją, kuriai vadovaujate – „Bootstrap company“? Jos vairą perėmėte 2012-aisiais – kaip ji pasikeitė nuo to laiko?
– „Bootstrap Company“ gyvuoja tiek metų, kiek ir aš gyvenu – 35-erius. Per tą laikotarpį organizacija patyrė ir neramių laikų, ir džiaugsmingų akimirkų. Tačiau jai vadovavo tiek daug žmonių, jog iš mano pusės būtų nesąžininga prisiimti sau šiuos nuopelnus.
Šiai organizacijai išgyventi ir suklestėti padėjo privačiu turtu pagrįstas veiklos modelis, o jos veikla visuomet buvo pagalba vietos bendruomenėms, socialiniams verslams. Turėjome socialinę misiją ir dėl šios priežasties Didžiojoje Britanijoje lengvatinėmis sąlygomis galėjome gauti paskolą. Gautas lėšas investavome į pastato įsigijimą – tai ir buvo mūsų verslo planas.
Šiandien turime pastatą ir nuomos pajamomis pagrįstą verslo modelį. Todėl kartu turime ir absoliučią prabangą būti didžiąja dalimi pati save išlaikanti labdaros organizacija. Toks modelis leidžia mums teikti paramą bei paslaugas tiems, kam jų reikia.
– Pradėjote savo karjerą švietimo srityje – kaip anglų kalbos mokytoja. Tada kelerius metus dirbote privataus verslo kompanijoje konsultante. Galiausiai ėmėtės veiklos labdaros organizacijoje – kodėl?
– Nesu tikra, ar tikrai pati taip protingai sugalvojau – rinktis nevyriausybinį sektorių, socialinį verslą. Tuo metu tiesiog norėjau pritaikyti savo turimus įgūdžius gerinant situaciją savo bendruomenėje.
O kaip sužinoti, ką gyvenime reikėtų veikti? Jei nesi tikras, kuo užsiimti – surašyk sąrašą dalykų, kurie tave erzina. Tada perskaityk sau – ar jie tarpusavyje turi kažką bendro? Tokiu būdu greičiausiai atrasi socialinę, ekonominę arba aplinkosauginę problemą, kurią norėtum išspręsti.
Nesvarbu, kaip sunku bebutų, šis siekis tikrai pakels tave rytais be žadintuvo, jei sukoncentruosi savo jėgas ir įgūdžius į problemos sprendimą. Taigi imkis jos, nusiteik pozityviai ir dėk pastangas jai išspręsti.
– Būsime atviri – kol kas Lietuvoje socialinio verslo situacija yra prasta. Praėjusiais metais patvirtinome Socialinio verslo komunikatą, taip pat turime teisinę formą – „viešoji įstaiga“, kuri geriausiai tiktų socialinio verslo veiklai apibrėžti. Tačiau socialinį verslą nusprendę pradėti jauni žmonės negauna lengvatų, pavyzdžiui, patalpų panaudos būdu, mokestinių nuolaidų. Ką galėtumėte rekomenduoti Lietuvai? Nuo ko pirmiausia pradėti: teisinės bazės, pavienių iniciatyvų skatinimo…?
– Tikrai? Na, greičiausiai paskutinio vizito į Lietuvą metu man pasisekė – sutikau gausybę pradėti socialinį verslą planuojančių žmonių ir buvau įtikinta, kad Lietuva – tarsi šiltnamis naujiems verslams augti, vieta atsidavusiems žmonėms plėtoti originalias idėjas.
Tiesa, Jungtinėje Karalystėje egzistuoja daug įvairių veiklos formų, kurios tiktų socialiniam verslui vykdyti. Tačiau juk ne veiklos formos čia yra esminis dėmuo – svarbiausia yra jūsų pagrindinis verslas ir jo socialinis modelis, gebėjimas uždirbti daugiau pinigų, nei išleidi ir gerų darbų darymas su šypsena veide.
– Neretai girdžiu jaunus verslininkus sakant, jog jų socialinio verslo veiklai trūksta lėšų. Gal jie tiesiog praleidžia kurias nors galimybes?
– Tai tikrai ne vien Lietuvos problema. Ir ne vien socialinio verslo. Bet kuris žmogus, dirbantis ar labdaros organizacijoje, ar versle tikrai pagalvoja apie tai. Kartais – net vidurnaktį, kai tas klausimas graužia ir neleidžia užmigti.
Svarbiausia: nebūti priklausomam nuo valstybės dotacijų, paskolų ar vieno vienintelio kliento. Kitaip tariant, bet kokio vieno pajamų šaltinio.
„Atsarginiu planu“ pasirūpinkite iš anksto ir atidžiai sekite savo išlaidas. Labai atidžiai!
– Koks socialinis verslas dažniausiai tampa sėkmingu?
Socialinė nauda ir verslas turi būti glaudžiai persipynę tarpusavyje – ne šiaip sau „sumesti į krūvą“. Tai, kaip uždirbate pinigus ir kokiu būdu darote gera visuomenei, turėtų būti jūsų ašis. Šie du dalykai – kaip širdis ir siela – jie turi nulemti ką, kaip ir kodėl darote.
„Bootstrap Company“ – tai erdvė ir dirbtuvės socialiniams verslams bei labdaros organizacijoms. Čia įvairaus „plauko“ startuoliai gali gauti biuro ar dirbtuvių patalpas žemesne nei rinkos kaina ir pradėti kabintis į verslo pasaulį. Organizacija suteikia jiems mokymus, organizuoja susitikimus su vietos bendruomene ir smagius renginius, pavyzdžiui, pradedančio muzikanto nemokamas koncertas naktį gatvėje šalia organizacijos pastato.
Socialinio verslo forumą organizuoja Britų taryba, LR Ūkio ministerija, NVO Avilys, Geri norai.
Comments are closed.