Europoje verdant prieštaringoms nuomonėms dėl pabėgėlių priėmimo, jauni ir kūrybingi žmonės ir netgi stambios tarptautinės įmonės imasi inovatyvių sprendimų, kaip šiems žmonėms padėti. Vienas ryškiausių pavyzdžių – bendrovės „IKEA“ sukurta lengvai surenkama pastogė pabėgėliams. Į pabėgėlius orientuojasi ir šviežiai gimstantys socialiniai verslai: kuriami laikini, nebrangūs būstai, schemos, kaip šiuos žmones greičiau įtraukti į vietinę darbo rinką. Kasmetinio Socialinio verslo forumo organizatoriai, reaguodami į šias aktualijas, į Lietuvą pasikvietė Nilsą Phillipsą, Švedijos visuomenės verslumo centro atstovą, kuris taip pat yra projektų vadovas 400 savininkų turinčiame socialiniame versle. Prieš atvykdamas į kovo 29-ąją Žemės Ūkio ministerijoje vyksiantį renginį pranešėjas pasidalino savo mintimis apie tai, kodėl mums vertėtų šiltai priimti pabėgėlius ir pasirūpinti, kad jiems nesinorėtų kuo greičiau dingti iš Lietuvos.
Kardinaliai skirtingi tikslai: pelnas ar socialinė gerovė?
Beje, verta akcentuoti, jog Lietuva Jungtinių tautų 2015-aisiais sudarytame žemėlapyje mirga kaip itin nedaug imigrantų turinti valstybė. Lietuvoje (skaičiuojant kartu su pabėgėliais iki 2016-ųjų liepos) gyvena 4,5 proc. imigrantų (nuo visos populiacijos), tuo metu Latvijoje – 13 proc., Estijoje – 15,8 proc. Švedija jau yra įsileidusi 16,9 proc. imigrantų.
- Philippsas teigia, jog pabėgėliams šiuo metu didžiausias iššūkis yra kalba ir pasikeitusios gyvenimo sąlygos. Leidimas įvažiuoti į šalį ir joje pasilikti – dar ne viskas. Šioje situacijoje socialinių verslų pagalba yra itin vertinga – tokio tipo verslai matuoja socialinę, o ne finansinę vertę, kitaip vertina savo efektyvumą. Žinoma, jie bet kokiu atveju turi veikti pelningai, tačiau už pelną jiems svarbesnė visuomenės ateitis, jos perspektyvos.
„Pabėgėliai nėra skatinami investuoti, imtis verslų tose šalyse, į kurias atvyko. Jiems sunku prisitaikyti, perprasti vietos įstatymus“, – pagrindines kliūtis pabėgėliams įsilieti į šalies gyvenimą įvardino N. Phillipsas.
Kodėl pabėgėliams negalėtų padėti tradiciniai verslai, stambios korporacijos? „IKEA“ pavyzdys įrodė, jog dalis jų aktyviai prisideda prie pabėgėlių krizės lengvinimo.
„Sprendžiant šią problemą reikia mobilizuoti įvairius resursus. Pagrindinis kompanijos tikslas gali būti pelnas, o gali būti socialinė gerovė – sutikite, tai didžiulis skirtumas“, – kalbėjo svečias iš Švedijos.
Verslo modelis, kurio verslo rykliai nesuprastų
Švedija – šalis į kurią norime lygiuotis ir atlyginimais, ir švietimo sistema. Vis tik N. Phillipsas pripažįsta, jog socialinio verslo sektorius jo šalyje vis dar yra gana silpnas.
„Viskas ne taip sėkminga, kaip tikėjomės.Socialinių verslų, ypač dirbančių su pabėgėlių integracija, vis dar yra nedaug ir jie gana maži savo apimtimi. Yra gerų pavyzdžių, tačiau manau, kad jų per mažai,“ – sakė pašnekovas.
- Phillipsas yra 400 bendrasavininkų turinčios organizacijos Švedijos pietuose projektų vadovas. Ši organizacija užsiima gyvenamųjų ir komercinių patalpų nuoma. N. Phillipso teigimu, bendrasavininkiai į šį verslą investavo apie 120 000 eurų, o dabar iš gautų pajamų kas mėnesį perka dar ir dar nekilnojamo turto.
Jų rankose – daug butų ir 7 namai, vietinė alaus darykla, restoranas ir netgi nedidelis modernaus meno muziejus. Būstai nuomojami gyventojams – alaus darykla ir restoranas – verslininkams.
„Šiuo metu turime tik tris darbuotojus, tai – statybininkai, dailidės. Mes perkame nekilnojamąjį turtą, kurį reikia tvarkyti, jam reikia renovacijos. Sutvarkome ir tuomet išnuomojame. Mūsų verslas – tai komercinio ir visuomeninio verslo kombinacija“, – kalbėjo N. Phillipsas.
Organizacija sugalvojo specialią pagalbos pabėgėliams ir prašantiems prieglobsčio programą: atvykusius jie siunčia padirbėti kartu su vietiniais statybininkais, taip pat organizuoja jiems švedų kalbos kursus.
„Vienas vyrukas iš Sirijos mokėsi atlikti apdailos darbus viename iš mūsų renovuojamų butų. Kol jis baigė įrenginėti tą butą, gavo leidimą nuolatiniam gyvenimui šalyje. Tuomet mes leidome jam tame pačiame bute ir apsigyventi, jo dukra pradėjo lankyti švedišką mokyklą. Šiandien jis jau yra išsikėlęs į didesnį būstą, nes iš Sirijos atvyko jo žmona ir kita dukra“, – vieno pabėgėlio sėkmės istoriją papaasakojo pašnekovas.
„Dauguma jų yra patyrę darbuotojai“
- Phillipsas sirą įdarbino ir giria jį kaip puikų, kruopštų statybininką.
„Iš valstybės mes gavome lengvatines sąlygas jo įdarbinimui. Ar nuomojame butus pigiau pabėgėliams? Matote, pagrindinė problema yra ne pinigai, o tiesiog butų trūkumas. Bet koks naujai į mūsų vietovę atvykęs žmogus neišsinuomos būsto, neturėdamas kontaktų, butą išsinuomoti sudėtinga netgi vietiniams. Žinoma, pabėgėliai retai turi galimybę sumokėti trijų–keturių mėnesių avanso. Mes to neprašome. Mums svarbiausia, kad žmogus turėtų stabilų darbą“, – sakė jis.
Švedas teigė, jog jo šalyje kiti verslai siekia padėti pabėgėliams įsitvirtinti, įdarbindami juos paslaugų sektoriuje, pavyzdžiui, sodininkais, patalpų prižiūrėtojais, lauko darbams.
„Švedijoje turime daug įvairių iniciatyvų – pabėgėliams padedama ne tik rasti darbą, tačiau ir užmegzti socialinius ryšius. Reikia stengtis šiltai sutikti pabėgėlius – dauguma jų moka kokį nors amatą, darbą ir yra patyrę, kvalifikuoti darbuotojai. Jie gali daug duoti šalių, į kurias atvyksta, darbo rinkai ir ekonomikai, tad mes turėtume stengtis, kad jie čia ilgiau pasiliktų“, – svarstė N. Phillipsas.
Forume – apie tai, ką socialiniai verslininkai galėtų nuveikti Lietuvoje
„Socialinis verslas unikalus tuo, jog visi supranta, kad tai daro ne dėl pinigų. Niekas asmeniškai iš to negauna pelno ar dividendų. Visi dirba dėl socialinės vertės – tai yra visų bendras tikslas. Uždirbtas pelnas investuojamas į tą patį verslą ir žmones“, – paaiškino svečias iš Švedijos.
Socialinio verslo forumas įvyko LR Žemės Ūkio ministerijoje kovo 29-ą dieną, renginyje dalyvavo apie 200 socialinio verslo plėtra suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, verslo, valstybinių institucijų atstovų ir akademikų. Forume pranešėjai pristatė socialinio verslo situaciją Lietuvoje, galimybes tokio tipo verslams bendradarbiauti su savivaldybėmis, darbo grupėse buvo aptartos idėjos, kaip socialinis verslas galėtų prisidėti sprendžiant skurdo mažinimo, kultūros paveldo, švietimo problemas, kaip socialiniai verslininkai gali padėti teikti viešąsias paslaugas, mažinti etninę įtampą. Socialinio verslo forumą tradiciškai organizavo Britų Taryba, LR Ūkio ministerija, organizacijos NVO Avilys ir Geri norai LT. Prie renginio prisidejo LR Žemės Ūkio ministerija ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Comments are closed.